DUK Apie Menopauzę

  • 01Kas yra menopauzė ir kada ji prasideda?

    Menopauze vadinamas mėnesinių nutrūkimas, paprastai atsirandantis moterims sulaukus 45–55 metų dėl folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir hormono estrogeno kiekio svyravimų. Menopauzė žymi moters menstruacijų arba mėnesinių ciklo pabaigą. Kliniškai moteris laikoma sulaukusi menopauzės, kai jai nėra mėnesinių 12 mėnesių laikotarpiu.

    Skaityti daugiau apie menopauzę.

  • 02Kokie yra pirmieji menopauzės simptomai?

    Pats dažniausias ankstyvas menopauzės simptomas yra mėnesinių nereguliarumas. Mėnesinės gali atsirasti 2–3 mėnesių ar net 6 mėnesių intervalais. Kai kurioms moterims mėnesinių kraujavimas gali būti minimalus arba jo visai nebūti. Perėjimo į menopauzę laikotarpiu moterims gali pasireikšti ir mėnesinių trukmės svyravimai.

    Skaityti daugiau apie menopauzės simptomus.

  • 03 Kokie yra dažniausi menopauzės simptomai?

    Menopauzė yra ilga moters gyvenimo kelionė, susijusi su keletu simptomų, galinčių jai pasufleruoti, kad prasidėjo menopauzė. Tarp svarbiausių menopauzės simptomų yra mėnesinių nereguliarumas, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir kraujavimas iš makšties.

    Skaityti daugiau apie menopauzės simptomus.

  • 04Kiek ilgai trunka menopauzė?

    Perėjimas į menopauzę – tai laikas, kai tampa akivaizdūs mėnesinių ciklo pokyčiai ir ima kisti hormonų kiekis. Pagal darbo grupės nustatytus reprodukcinio senėjimo etapus („Straw“)+, perėjimo į menopauzę laikotarpis prasideda nuo mėnesinių ciklo ilgio kitimo ir baigiasi su paskutinėmis mėnesinėmis.

    Skaityti daugiau apie pomenopauzės laikotarpį.

  • 05Kuo skiriasi perimenopauzė, menopauzė ir pomenopauzė?

    Menopauzė rodo tikrąjį mėnesinių išnykimą, tuo tarpu perimenopauze vadinamas laikotarpis prieš prasidedant menopauzei. Perimenopauzė pasireiškia nereguliariomis arba protarpinėmis mėnesinėmis, jai būdingi iki kelių mėnesių trukmės mėnesinių pertrūkiai, po kurių ciklas vėl tampa reguliarus. Mėnesinių ciklai per perimenopauzę būna trumpesni už įprastus mėnesinių ciklus. Pomenopauzės laikotarpis – tai moters gyvenimo etapas, kai mėnesinės nutrūksta galutinai. Pomenopauzė prasideda nuo menopauzės pradžios, nors pripažįstama tik praėjus 12 mėnesių nuo paskutinių mėnesinių (amenorėja).

    Skaityti daugiau apie perimenopauzę, menopauzę ir pomenopauzės laikotarpį.

  • 06 Kas sukelia ankstyvą arba pirmalaikę menopauzę?

    Jaunesnėms kaip 40 metų moterims prasidedanti menopauzė vadinama ankstyva. Ji gali atsirasti dėl chirurginio įsikišimo (kiaušidžių pašalinimo) arba kiaušidžių pažeidimų dėl gydymo vaistais.

    Skaityti daugiau apie ankstyvą menopauzę.

  • 07Kas sukelia naktinį prakaitavimą ir ar jį galima gydyti?

    Pereinant į menopauzę moters organizme vyksta keletas hormonų pokyčių, kurie sukelia įvairių fizinių ir emocinių pakitimų; mėnesinių ciklas taip pat tampa nereguliarus. Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) kiekis padidėja, o estrogeno, progesterono ir testosterono kiekis pradeda mažėti. Pagrindinė naktinio prakaitavimo priežastis yra hormono estrogeno kiekio mažėjimas. Naktiniam prakaitavimui gydyti dažniausiai rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija (PHT).

    Skaityti daugiau apie naktinį prakaitavimą.

  • 08Kas yra karščio bangosir kiek ilgai jos trunka?

    Moterų karščio bangos apibūdinamos kaip staigus kūno šilumos padidėjimas ir dažnai pasireiškia menopauzę pasiekusioms moterims. Karščio bangos trukmė įvairioms moterims skiriasi: kiekvienas epizodas gali trukti nuo 1 iki 5 minučių. Be to, moteris gali patirti vieną arba daug karščio bangų epizodų per dieną.

    Skaityti daugiau apie karščio bangas.

  • 09Kaip galima palengvinti menopauzės metu pasireiškiančias karščio bangas?

    Kai kurioms moterims karščio bangų gydyti nereikia. Sveikesnis gyvenimo būdas labai palengvina karščio bangų epizodus. Jeigu negalite susitvarkyti su karščio bangų epizodais ir jeigu jie pernelyg vargina, visada pravartu pasitarti su gydytoju ar ginekologu, kad būtų skirtas tinkamas gydymas. Dažniausiai skiriamas gydymas nuo karščio bangų yra pakaitinė hormonų terapija (PHT). PHT padeda moterims išvengti karščio bangų ir taip pat gali palengvinti ir kitus menopauzės simptomus. Vis dėlto, prieš pradedant gydymą, labai svarbu įvertinti PHT riziką ir naudą.

    Skaityti daugiau apie karščio bangas.

  • 10Ar menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu?

    Menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu. Prie svorio padidėjimo per menopauzę prisideda keletas veiksnių, pvz., hormonų kiekio pokyčiai, senėjimas ir gyvenimo būdo bei genetiniai veiksniai. Kai kurioms moterims svorio padidėjimo rizika per menopauzę yra didesnė.

    Skaityti daugiau apie svorio padidėjimą per menopauzę.

  • 11Kada ir kam patartina pakaitinė hormonų terapija (PHT)?

    PHT reikia skirti perimenopauzę patiriančioms moterims, kurios yra ne vyresnės kaip 60 metų arba praėjo mažiau kaip 10 metų nuo menopauzės pradžios. PHT yra pagrindinis gydymo būdas nuo menopauzės vazomotorinių simptomų, tokių kaip karščio bangos ir naktinis prakaitavimas. Ji taip pat padeda palengvinti raumenų ir sąnarių skausmą, sumažinti nuotaikos svyravimus ir pagerinti miegą.

    Skaityti daugiau apie PHT.

  • 12Ar pakaitinė hormonų terapija (PHT) turi kokį nors šalutinį poveikį?

    PHT šalutinis poveikis priklauso nuo keleto veiksnių, tokių kaip moters amžius, simptomai ir gydymo režimo tipas; juos galima sumažinti taikant individualų gydymą pagal klinikinius simptomus. Be to, PHT nerekomenduojama vyresnėms kaip 70 metų moterims ir toms, kurios yra sirgusios krūties, kiaušidžių, gimdos vėžiu arba turėjusios problemų dėl kraujo krešulių.

    Skaityti daugiau apie PHT.

  • 13Kada menopauzei lengvinti galima svarstyti natūralias priemones?

    Natūralias priemones galima taikyti nesunkiems ir vidutinio sunkumo menopauzės simptomams lengvinti. Jas taip pat galima rekomenduoti moterims, kurioms nepatartina vartoti pakaitinės hormonų terapijos (PHT), arba toms, kurios nepageidauja būti gydomos PHT. Remiantis Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), menopauzę patiriančioms moterims izoflavonai nėra kenksmingi. Be to, dėl mažesnio fitoestrogenų veiksmingumo, palyginti su natūraliais ir sintetiniais estrogenais, ir jų selektyvaus jungimosi su estrogenų receptoriais, sumažėja susijusio šalutinio poveikio rizika.

    Skaityti daugiau apie natūralias menopauzės simptomų lengvinimo priemones.

  • 14Ar per menopauzę į mitybą man reikia įtraukti papildomai vitaminų?

    Taip, norint kompensuoti jų trūkumą, su maistu būtina gauti pakankamai vitaminų A, B6, B12, C, D, E, K ir kitų mineralų bei mikroelementų. Pavyzdžiui, moterims menopauzės metu ir po menopauzės papildžius mitybą kalciu ir vitaminu D galima pavėlinti osteoporozės pradžią.

    Skaityti daugiau apie mitybą.

  • 15Kas yra menopauzės metu pasireiškiantys nuotaikos svyravimai ir kaip galima juos palengvinti?

    Menopauzės metu pasireiškiantys nuotaikos svyravimai yra tokie psichologiniai simptomai, kaip nuotaikos kaita, nerimas ir dirglumas, kuriuos moterys gali patirti pereidamos į menopauzę ir perimenopauzės laikotarpiu; šiuos svyravimus daugiausia nulemia hormono estrogeno kiekio sumažėjimas. Nuotaikos svyravimus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija (PHT), įprasti antidepresantai, pvz., citalopramas ir escitalopramas bei alternatyvūs būdai, pvz., išmokimas atsipalaiduoti ir mankšta.

    Skaityti daugiau apie nuotaikos svyravimus.