DUK apie menopauzę

  • 01Kas yra menopauzė ir kada ji prasideda?

    Menopauze vadinamas mėnesinių išnykimas. Mėnesinės paprastai išnyksta 45–55 metų sulaukusioms moterims dėl folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir hormono estrogeno kiekio svyravimų. Menopauzė žymi moters menstruacijų, arba mėnesinių, ciklo pabaigą. Kliniškai moteris laikoma sulaukusi menopauzės, kai jai nėra mėnesinių 12 mėnesių.

    Skaityti daugiau apie menopauzę.

  • 02Kokie yra pirmieji menopauzės požymiai?

    Pats dažniausias ankstyvas menopauzės simptomas yra mėnesinių nereguliarumas. Mėnesinės gali kartotis kas 2–3 mėnesius ar net kas 6 mėnesius. Kai kurioms moterims mėnesinių kraujavimas gali būti minimalus.

    Skaityti daugiau apie menopauzės požymius.

  • 03 Kokie yra dažniausi menopauzės požymiai?

    Dažniausi artėjančios menopauzės požymiai yra mėnesinių nereguliarumas, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai.

    Skaityti daugiau apie menopauzės požymius.

  • 04Kiek laiko trunka menopauzė?

    Kiekvienai moteriai šis laikas skirtingas. Perimenopauzė, arba perėjimas į menopauzę, kai dėl hormonų pokyčių atsiranda menopauzės požymių, trunka nuo 4 iki 10 metų, ir tik tada įvyksta tikroji menopauzė (mėnesinių išnykimas).

    Skaityti daugiau apie menopauzę.

  • 05Kuo skiriasi perimenopauzė, menopauzė ir pomenopauzė?

    Menopauzė rodo tikrąjį mėnesinių išnykimą, o perimenopauze vadinamas laikotarpis prieš prasidedant menopauzei, kai mėnesinės tampa nereguliarios ir gali atsirasti kitų menopauzės požymių, tokių kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir kt. Pomenopauzė prasideda praėjus 12 mėnesių po paskutinių mėnesinių.

    Skaityti daugiau apie perimenopauzę, menopauzę ir pomenopauzės laikotarpį.

  • 06 Kas sukelia ankstyvą arba pirmalaikę menopauzę?

    Jaunesnėms kaip 40 metų moterims prasidedanti menopauzė vadinama ankstyva. Ją gali sukelti priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas, chirurginis kiaušidžių pašalinimas arba kiaušidžių pažeidimai dėl gydymo vaistais.

    Skaityti daugiau apie ankstyvą menopauzę.

  • 07Kas sukelia naktinį prakaitavimą ir ar jį galima palengvinti?

    Jei naktinis prakaitavimas patiriamas ne dėl ligos, o dėl artėjančios menopauzės, pagrindinė jo priežastis yra hormono estrogeno kiekio mažėjimas. Naktinį prakaitavimą sukelia kūno temperatūros pakilimas ir staigus jos kritimas. Kraujagyslės išsiplečia, visame kūne kyla staigi karščio banga, todėl stipriai prakaituojama. Jei naktinis prakaitavimas labai vargina ir pasireiškia kartu su kitais hormonų nepakankamumo simptomais, pravartu pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs riziką ir naudą, gali rekomenduoti pakaitinę hormonų terapiją (PHT).

    Skaityti daugiau apie naktinį prakaitavimą.

  • 08Kas yra karščio bangos ir kiek ilgai jos trunka?

    Moterų karščio bangos apibūdinamos kaip staigus kūno šilumos padidėjimas ir dažnai pasireiškia menopauzę pasiekusioms moterims. Karščio bangos trukmė įvairioms moterims skiriasi: kiekvienas epizodas gali trukti nuo 1 iki 5 minučių. Be to, moteris gali patirti vieną arba daug karščio bangų epizodų per dieną.

    Skaityti daugiau apie karščio bangas.

  • 09Kaip galima palengvinti menopauzės metu pasireiškiančias karščio bangas?

    Kai kurioms moterims karščio bangos nėra labai intensyvios ir nieko daryti nereikia. Sveikesnis gyvenimo būdas gali palengvinti karščio bangų epizodus. Jei karščio bangos labai vargina ir pasireiškia kartu su kitais hormonų nepakankamumo simptomais, pravartu pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs riziką ir naudą, gali rekomenduoti pakaitinę hormonų terapiją (PHT).

    Skaityti daugiau apie karščio bangas.

  • 10Ar menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu?

    Taip, menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu. Prie svorio padidėjimo per menopauzę prisideda keletas veiksnių, pvz., hormonų kiekio pokyčiai, senėjimas ir gyvenimo būdo bei genetiniai veiksniai.

    Skaityti daugiau apie svorio padidėjimą per menopauzę.

  • 11Kada ir kam patartina pakaitinė hormonų terapija (PHT)?

    PHT gali būti skiriama perimenopauzę arba menopauzę patiriančioms moterims, kurios yra ne vyresnės kaip 65 metų arba kurioms praėjo mažiau kaip 10 metų po menopauzės. PHT skiriama, kai yra sunkių hormonų nepakankamumo simptomų, tokių kaip karščio bangos ir naktinis prakaitavimas, ir tik įvertinus šios terapijos riziką bei naudą.

    Skaityti daugiau apie PHT.

  • 12Ar pakaitinė hormonų terapija (PHT) sukelia kokį nors šalutinį poveikį?

    PHT šalutinis poveikis priklauso nuo keleto veiksnių, tokių kaip moters sveikatos būklė, amžius, ir gydymo tipas. PHT gali didinti krūties vėžio, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, pvz., giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos, riziką, todėl ji skiriama tik kai moterį vargina sunkūs simptomai.

    Skaityti daugiau apie PHT.

  • 13Kada, patiriant menopauzę, galima svarstyti vartoti maisto papildus?

    Specialiai menopauzei skirtus maisto papildus galima vartoti visoms menopauzę patiriančioms moterims. Tokių maisto papildų sudėtyje būna fitoestrogenų (natūralių augalinių estrogenų), gerą savijautą padedančių palaikyti augalų ekstraktų, vitamino D ir kalcio.

    Skaityti daugiau apie natūralias menopauzės simptomų lengvinimo priemones.

  • 14Ar per menopauzę man reikia papildomai vartoti vitaminų?

    Taip, su maistu būtina gauti pakankamai vitaminų A, B6, B12, C, D, E, K ir kitų mineralų bei mikroelementų. Kalcis, magnis ir vitaminas D3 palaiko normalią kaulų būklę, kuri labai svarbi menopauzės metu.

    Skaityti daugiau apie mitybą.

  • 15Kas yra menopauzės metu pasireiškiantys nuotaikos svyravimai ir kaip galima juos palengvinti?

    Nuotaikos svyravimus menopauzės laikotarpiu sukelia hormonų pokyčiai, nors tam gali turėti įtakos ir kiti veiksniai: paveldimumas, padidėjęs kūno svoris, žemas socialinis ir ekonominis statusas, fizinės veiklos nebuvimas ir kt. Prastos nuotaikos požymiai gali būti liūdesys, nerimas, padidėjęs nuovargis, pyktis ir kt., ir to nereikėtų painioti su depresija. Nuotaikos svyravimus gali palengvinti paprastos natūralios priemonės (pvz., atsipalaidavimo pratimai), bet jei nuotaikos svyravimai ir nerimas ypač vargina, reikia kreiptis į gydytoją.

    Skaityti daugiau apie nuotaikos svyravimus.