Kas yra menopauzė?

Menopauzė – tai menstruacijų arba mėnesinių ciklų pabaiga. Menopauzę rodo mėnesinių nebuvimas bent 12 mėnesių. Tai yra natūralus procesas, vykstantis senstant moters organizmui.

Menopauzė žymi moters menstruacijų arba mėnesinių ciklo pabaigą. Kliniškai moteris laikoma sulaukusia menopauzės, kai mėnesinių jai nėra 12 mėnesių. Menopauzė paprastai įvyksta sulaukus 45–55 metų. Menopauzės požymių atsiranda likus keleriems metams iki visiško mėnesinių išnykimo. Retai menopauzė moterims gali prasidėti nesulaukus 40 metų^1,2.

Kaip palengvinti menopauzės požymius

Kai vargina menopauzės požymiai, yra būdų juos palengvinti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Skaityti daugiau kaip palengvinti menopauzės požymiusgydymą.

Ne, jos skiriasi. Menopauzė rodo tikrąjį mėnesinių išnykimą, o perimenopauze vadinamas laikotarpis prieš prasidedant menopauzei. Perimenopauzė pasireiškia nereguliariomis mėnesinėmis, jai būdingi iki kelių mėnesių trukmės pertrūkiai tarp mėnesinių, po kurių ciklas vėl tampa reguliarus.

Mėnesinių ciklai perimenopauzės laikotarpiu gali būti ir trumpesni už įprastus mėnesinių ciklus. Kai moterys nėra tikros dėl mėnesinių nebuvimo priežasties ir įtaria, kad taip gali būti dėl menopauzės, jos turėtų atlikti nėštumo testą ir pasikonsultuoti su savo gydytoju arba gydytoju ginekologu^1,2.

Su menopauze siejamus požymius patiriančios moterys turėtų pasitarti su savo gydytoju arba gydytoju ginekologu. Menopauzė nustatoma atlikus išsamią klinikinę apžiūrą ir, jei gydytojui kyla abejonių, ją patvirtinus kraujo tyrimais, kuriais vertinamos tokių hormonų, kaip estrogenai, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir skydliaukę stimuliuojantis (tirotropinis) hormonas (TTH), koncentracijos kraujyje¹.

Menopauzė prasideda sumažėjus lytinių hormonų gamybai, nes dėl amžiaus kiaušidės nustoja gaminti estrogenus ir kas mėnesį išskirti kiaušialąstę. Tačiau menopauzė gali prasidėti ir jaunesnio amžiaus moterims dėl kiaušidžių arba gimdos chirurginio pašalinimo, chemoterapijos, radioterapijos ar sveikatos sutrikimų^1,2.

Menopauzė neprasideda staiga, tad jos sulaukusi moteris kai kuriuos arba visus toliau išvardytus požymius gali patirti per metus ar ilgesnį laiko tarpą. Toliau pateikiami kai kurie dažniausių požymių:

• nereguliarus kraujavimas (nereguliarios mėnesinės);
• karščio bangos;
• naktinis prakaitavimas;
• miego sutrikimai;
• nuotaikos svyravimai;
• svorio padidėjimas;
• odos sausumas;
• makšties sausumas;
• plaukų slinkimas;
• krūtų suglebimas.

Kiekviena moteris yra individuali, todėl ir patiriami požymiai gali skirtis^1,2.

Dėl hormonų pokyčių menopauzės laikotarpiu moterims padidėja tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kaulų trapumo arba osteoporozės, pasunkėjusio arba dažno šlapinimosi, diskomforto lytinių santykių metu, širdies ligų, svorio didėjimo, rizika^1,2.

Menopauzė nėra liga, todėl pirmiausia skiriamos priemonės, padedančios palengvinti kai kuriuos menopauzės požymius ir išvengti sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, kaip natūrali priemonė, padedanti palaikyti normalią būklę menopauzės laikotarpiu, gali būti rekomenduojami fitoestrogenų turintys maisto papildai5. Makšties sausumui palengvinti galima vartoti lubrikantus¹. Kai nustatoma sveikatos sutrikimų arba yra didelė jų rizika, menopauzės sulaukusioms moterims gydytojas gali skirti gydymą, pavyzdžiui, hormonų nepakankamumo simptomams šalinti gali rekomenduoti pakaitinę hormonų terapiją (PHT), o kaulų lūžių profilaktikai – vaistų nuo osteoporozės (kaulų retėjimo)^1–4. Vis dėlto PHT skiriama, tik kai hormonų nepakankamumo simptomai labai sutrikdo gyvenimo kokybę ir tik įvertinus galimą riziką.

Dauguma menopauzės požymių yra laikini. Juos galima palengvinti vartojant pakankamai vandens, medituojant ir užsiimant joga, palaikant reguliarų fizinį krūvį, pakankamai miegant, subalansuojant mitybą^1,2.