Kas yra endometriozė?

Endometriozė yra ilgai trunkanti patologija, kuriai būdingas pilvo skausmas, sustiprėjantis mėnesinių metu. Endometriozė sutrikdo kasdienę veiklą (pavyzdžiui, gali sukelti šlapinimosi, žarnyno veiklos, virškinimo sutrikimų) ir pablogina bendrą moters gyvenimo kokybę.
Sergant endometrioze, vidinis gimdos sluoksnis endometriumas ima augti ant kitų gimdos dalių, pavyzdžiui, ant kiaušidžių, kiaušintakių ar ant pilvaplėvės1. Endometriozė yra ilgalaikė būklė. Dažniausiai ji diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali išsivystyti ir jaunesnėms. Endometriozė retai diagnozuojama pomenopauziniu laikotarpiu2. Gimdos išorėje augantis endometriumas išveša, atsidalija ir kraujuoja per menstruacijas. Skirtingai nei gimdos viduje esantis endometriumas, šis audinys iš organizmo negali pasišalinti ir sukelia skausmą bei tinimą. Aplink endometriozės židinį esantys aplinkiniai audiniai yra dirginami, pabrinksta, todėl ima formuotis cistos ir sąaugos1,2.
Kokie yra endometriozės simptomai?
Pagrindinis endometriozės simptomas yra pilvo ir nugaros skausmas, paprastai pasireiškiantis per menstruacijas. Dažniausi endometriozės simptomai yra skausmingi menstruaciniai spazmai, kurie ilgainiui stiprėja; skausmas sueities metu, tuštinantis ir šlapinantis; gausus kraujavimas mėnesinių metu ir po jų; nevaisingumas ir virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas arba pykinimas, ypač per mėnesines1,3.
Endometriozės diagnozė
Įvertinus simptomus, rekomenduojama atlikti tam tikrus tyrimus endometriozei diagnozuoti. Pirmiausia atliekama pilvo srities apžiūra, ieškant didelių cistų arba sąaugų už gimdos.
Ultragarsinis tyrimas (UG) atliekamas norint aptikti cistas, kurios gali būti susijusios su endometrioze1,2.
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – dar vienas tyrimo būdas, kuris kai kurioms moterims padeda suplanuoti chirurginę intervenciją, suteikdamas išsamios informacijos apie endometriumo implantų vietą ir dydį1,3,4.
Norint patvirtinti diagnozę ir sudaryti geriausią gydymo planą, atliekama laparoskopija, kurios metu nustatoma endometriumo implantų vieta, paplitimas ir dydis. Dar viena diagnostikos procedūra yra biopsija, kai paimamas ir ištiriamas mažas audinio mėginys4.
Endometriozės gydymas
Endometriozės gydymas priklauso nuo amžiaus, ligos sunkumo, simptomų ir nėštumo planavimo. Nors vaistų nuo endometriozės nėra, sudarant gydymo planą siekiama sumažinti endometriozės audinio augimą ir palengvinti skausmingus simptomus4. Dažnai pasitaiko nedidelių endometriumo implantų, kurių gydyti nereikia2. Skausmingiems menstruaciniams spazmams palengvinti tinkamiausia priemonė yra skausmą malšinantys vaistai. Endometriozei gydyti galima rekomenduoti hormonų terapiją progestagenais, pavyzdžiui, didrogesteronu. Be to, ektopinį endometriumo audinio augimą ir išvešėjimą gali sumažinti kontraceptiniai preparatai3–6.
Sunkiais atvejais arba nepadedant vaistams, atliekama chirurginė endometriumo audinio šalinimo operacija. Operacija sumažina skausmą ir pagerina vaisingumą4,5.
Šiltos vonios ir šildomosios pagalvėlės atpalaiduoja pilvo raumenis ir palengvina spazmus. Skausmingus menstruacinius spazmus sumažina tokie nereceptiniai vaistai kaip ibuprofenas. Simptomus gali palengvinti ir reguliari mankšta4.
Su endometrioze susijusios komplikacijos
Pagrindinė su endometrioze susijusi komplikacija yra nevaisingumas. Endometriozės varginamoms moterims gali būti sunku pastoti. Spėjama, kad kita su endometrioze susijusi komplikacija yra padidėjusi kiaušidžių vėžio išsivystymo rizika1.
Ar galima apsisaugoti nuo endometriozės?
Nuo endometriozės apsisaugoti neįmanoma; vis dėlto jos išsivystymo tikimybę galima sumažinti palaikant mažą estrogenų koncentraciją kraujyje. Estrogenų koncentraciją galima sumažinti taikant hormoninius kontracepcijos metodus, prižiūrint šeimos gydytojui ar ginekologui.
Mankštinantis ilgiau kaip 4 valandas per savaitę, mažėja kūno riebalų atsargos. Tai padeda sumažinti organizme cirkuliuojančią estrogenų koncentraciją. Taip pat rekomenduojama mažiau vartoti kofeino ir alkoholio, nes šios medžiagos gali didinti estrogenų koncentraciją organizme3.
-
Šaltiniai
- Dunselman GA, Vermeulen N, Becker C, et al. ESHRE guideline: management of women with endometriosis. Hum Reprod. 2014 Mar;29(3):400-12.
- Vercellini P, Viganò P, Somigliana E, Fedele L. Endometriosis: pathogenesis and treatment. Nat Rev Endocrinol. 2014 May;10(5):261.
- Endometriosis. OWH. Available at: https://www.womenshealth.gov/a-z-topics/endometriosis. Accessed on Nov 2, 2018.
- Endometriosis. NHS. Available at https://www.nhs.uk/conditions/endometriosis/. Accessed on Nov 2, 2018.
- Zorbas KA, Economopoulos KP, Vlahos NF. Continuous versus cyclic oral contraceptives for the treatment of endometriosis: a systematic review. Arch Gynecol Obstet. 2015 Jul;292(1):37-43.
- Schweppe KW. The place of dydrogesterone in the treatment of endometriosis and adenomyosis. Maturitas. 2009 Dec 1;65:S23-7.
Mėnesinių skausmas
Mėnesinių arba menstruacijų skausmas – tai pulsuojantis spazmiškas skausmas pilvo apačioje, kurį mėnesinių laikotarpiu gali patirti moterys. Sužinoti daugiau apie mėnesinių skausmą.
Gimdos skausmas
Gimdos skausmą galima apibūdinti kaip nedidelį arba stiprų skausmą pilvo apačioje, kuris gali trukti nuo keleto dienų iki mėnesių. Skaityti daugiau apie gimdos skausmą.